Kobido pradžia – anma (tradicinis japoniškas masažas), o vėliau ir shiatsu (taškinis masažas, atliekamas lėtais judesiais, keletą sekundžių spaudžiant atitinkamus taškus), buvo pripažintas 1472 metais Japonijoje. Gyvybės jėgos balansas Kobido reiškia „senovės grožiometodą“. Tų laikų imperatorė grožio procedūrų metu reikalaudavo būtent Kobido masažo. Taip ši technika išpopuliarėjo.

Kobido žinomas dėl galimybės suteikti veidui „plastinės operacijos efektą“, derinant shiatsu judesius ir gydomąsias technikas, kurių metu stimuliuojamos veido nervų galūnės, todėl pagerėja kraujotaka. Japonų veido masažas nuo senovės buvo naudojamas sveikatai ir ilgaamžiškumui palaikyti. Labiau akcentuojama problemų prevencija, negu jų panaikinimas. Teisingai atliekamas japoniškas veido masažas patobulina grožį, pašalina iš veido toksinus. Masažo metu atliekami lengvi, švelnūs brūkštelėjimai ir greiti, lengvi vibraciniai judesiai. Priklausomai nuo odos būsenos, gali būti naudojami gilesni maigymai raumenims, esantiems po paviršiaus audiniais, atgaivinti. Manoma, kad šie judesiai šalina kraujotakos sutrikimus ir leidžia kraujui cirkuliuoti, kad pasiektų veido paviršių, todėl odos ląstelės gauna deguonies ir maitinamųjų medžiagų.

Japoniško veido masažo tikslas yra unikalus, lyginant su Vakarų masažo technikomis. Tradiciškai susiformavęs japoniško veido masažo tikslas – paveikti veido „meridianus“ ir tsubo (akupunktūros taškus), kad būtų pasiektas bendras veido odos, veido raumenų ir vidinių organų veiklos balansas. Japoniškas masažas koncentruojasi odoje, poodiniuose raumenyse ir ki (gyvybės jėgos energijoje). Dauguma Vakarų masažų technikų veikia išorinį odos sluoksnį. Yra aiškių skirtumų tarp Vakarų ir japoniško veido masažo technikų. Vakarų veido masažai atliekami lengvai brūkštelint per paviršutinius audinius, o Kobido naudojamos platesnės, įvairesnės ir labiau ištobulintos technikos. Tai daugybės paviršiaus brūkštelėjimų ir gilesnių spaudimų masažas. Taip pat yra daug techninių rankų ir pirštų naudojimo skirtumų.

Japoniško veido masažo judesiai pagrįsti vibracijos ir gilaus maigymo kombinacija. Didžiausias skirtumas tarp abiejų technikų slypi Japonijos tradicijų ki tekėjimo žiniose. Nepaisant to, kad abiejų technikų masažams svarbi odos ir raumenų būklė, atliekant japonišką masažą ypatingas dėmesys yra skiriamas bendram kūno ir audinių energijos sveikatingumui. Ki tekėjimo veido srityje žinios ir gebėjimas subalansuoti vidinių organų ir emocijų būseną – labai svarbi ir unikali japoniško veido masažo savybė. Ši Rytų masažo technika reikalauja ilgo mokymo ir praktikos.

Procedūra susideda iš trijų dalių (nuvalymo, energijos suteikimo ir limfodrenažo), stimuliuoja „meridianus“, kuriuos subalansavus, suteikiama harmonija vidaus organams. Svarbūs „meridianai“ prasideda ir baigiasi veido srityje, todėl švelniai spaudžiant šiuos taškus, masažuojant veidą ir „meridianus“, galima pagerinti ki tekėjimą. Tai vadinamoji energijos suteikimo fazė, kurios metu aktyvuojami veido nervai, padidėja ki tekėjimas į veidą, todėl, pasak Kobido specialistų, veidas švyti grožiu. Tačiau svarbu suprasti, kad pageidaujamas rezultatas pasiekiamas ne po vienos procedūros.

Šis senovės grožio metodas, laikomas maloniai gaivinančia procedūra, stimuliuojančia odos tonusą, pagerinančia cirkuliaciją, atpalaiduojančia ir skatinančia kolageno gamybą. Kobido veido masažas yra labai efektyvus gydant sausą ir riebią odą, aknę, padeda atsikratyti galvos skausmų, raukšlių ir amžiaus dėmių bei padidinti veido odos tonusą.

Kobido masažas rekomenduojamas tiek vyrams, tiek moterims siekiantiems skaistesnės ir jaunesnės veido odos, patiriantiems daug streso, pageidaujantiems atsipalaiduoti. Geriausiam rezultatui gauti, rekomenduojama atlikti kursą 2 kartus per metus, po 10 procedūrų. Jis nerekomenduojamas asmenims, sergantiems įvairiomis odos ligomis ir uždegimais, ausų, nosies ir gerklės ligomis, limfos sistemos patologija, jaučiant silpnumą ir nuovargį, jei oda linkusi plonėti.